Įžengusi į virtuvė, Charlotte kaipmat atsidūrė šalia šaldytuvo ir pravėrusi jį, peržiūrėjo menką jo turinį.
- hmmmm... - numykė prisidėjusi pirštą prie lūpų, mąstydama apie artimą kelionę į miestą apsipirkti. Nepatenkinta nuo tokios minties, trinktelėjo šaldytuvo duris, bet tuojpat prisiminė, jog skrandis vis dar tuščias, taigi... suprunkštusi pati iš savęs, ir vėl atvėrė šaldytuvo duris ir išsitraukusi kelis kiaušinius bei sulčių pakelį, sudėjo juos ant spintelės ir įsipylusi stiklinę sulčių ėmė gamintis omletą. Susiveikusi šiuos kuklučius pusryčius, Charlotte sėdo prie stalo, ir žiopsodama į neapsakomai giedrą dieną už lango, paskubomis kišosi į burną omleto kąsnius, kartkartėmis užsigerdama sultimis. Norėjosi kuo greičiau ištrūkti iš namo ir pasigėrėti viena tų geresnių dienų, kurių pastaruoju metu Charlottei labai trūksta. Su šia mintimi ji nurijo paskutinį kąsnį bei paskutinį gurkšnį. Tvarkingai išplovusi indus, pasišalino.